rodas

1 ×rõdas, -à (brus. paд, l. rad) adj. (4) [K]; SD¹153, N 1. linksmas, smagus: Nusiminęs, pats iš gavęs nerodas, pagaliau nė su tėvu kalbėtis negalėjo rš. Kai pasakėm, – gal eisi gi, tėvel, turgun, – tuoj šmakšt rankas ažupkalin ir vaikštinėja rodas po klaimą Km. Savo paties … vierą … rodas ir iš linksmos širdies išreikš Mž116. Ji … dirb roda savo rankomis VlnE159. Turim … rodi daryti pagal jo prisakymų Vln16. Ir Isaakas mylėjo Esau ir rodas valgydavo iš to medijystos (paraštėje ką jis sumedžiodavo) BB1Moz25,28. Rodas būtau patrepsėt TŽI261. Rodas, rodas mūsų gaspadorius, rugelius nupjovęs LTR(Tvr).

rõda n.: Man rõda pasišnekėt On. Rõda klausyti ir nenusbosta BM410(Kp). Vaiku pas svetimus rodžiaũ būt, kaip namie Mžš. Rodžiau gauti, nei negauti J. ║ Trgn, Slk, Ob, Aps [i]patenkintas: Anas nerõdas apsiženijęs Ut. Kur anas nebus rõdas, tokį arklį pirkęs?! Dgl. Ir tėvai buvo labai rodi LTR(Klt). Pačios nerõdos, paleidę uturką Dglš. Aš visa rodà, dėkuidie, kad vaikai svietiški – neažmiršta močios Krd. Rõdas klausyk jų pasakos DP66. Ir Herodas būtų jį rodas nužavinęs BPII243. O daug žmonių rodi jo klausydavo BtMr12,37. Roda būčia, bernužėli, jauna ištekėti, dar rodesnė, bernužėli, būčia pasulioti LTR(PnmA). Aš nerõdas tokiu svečiu, kur palangėms vaikštinėjo JD726.

2. H179, Q216,623 pasirengęs, mielai sutinkantis (ką daryti): Rõdas padarysu N. Jis rõdas pauliavoti J. Roda suskinti rūtų kvietką J. Kožnas sergąs rodas norėtų išgyti BPII459. Rodas būtau daplauktie, da rodesnis paduoti, rodas atduoti rūtelių vainikėlį, oi tik nerodas aukselio žiedelio (d.) Rdm.

rõda n. Srd, Vl, Mrk: Taip man rõda nueit ant vakaruškų Pn. Man dainuot tik rõda, liežiuvėlis dilgsi (d.) Ps. Rõda būta eitie, ale nemoku rugelių pjautie ir lankoj šieno grėbtie (d.) Btrm. rodaĩ adv.: Rodai eičia už tavęs, berneli, tik man gaila močiutės dvarelio d. Rodžiaũ aš šiandie rugius pjauč, kaip ant to baliaus eič Sdb. Rodžiaus pasisakysiu visa, o gal ir esu ką užmiršus Kp.

◊ rõdas ne rõdas nori nenori: Ponas rodas ne rodas priėmė svečius BsPII183.